Anot Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos, „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys, pristatantis Lietuvos gamtos, kultūros, architektūros objektus, kurie yra įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Reikia pripažinti, kad toks paveldo vaizdavimo būdas labai neįprastas, nes yra kiek modernus, subtilus ir interaktyvus. Tokiu būdu pritraukia dėmesį, kelia susidomėjimą, skatina įsivaizduoti, pačiupinėti, matyta informacija dalintis su kitais.
Atsižvelgiant į tarpusavio bendradarbiavimą su Liudviko Rėzos kultūros centru, Neringos gimnazijos patalpoje taip pat buvo eksponuojama UNESCO paroda „Lietuva pašto siuntoje“. Mokytojams ir mokiniams buvo įdomu susipažinti su eksponatais, paliesti savomis rankomis eksponatus, padiskutuoti. Įdomu tai, kad objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, kuri primena pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis galima išsiaiškinti tik atvertus dėžę. Tarp eksponatų nesunkiai buvo galima surasti Vilniaus senamiestį, Kuršių neriją ir kitus Lietuvos objektus.
Tam, kad vaizdinė medžiaga būtų efektyvesnė ir tikslingesnė, istorijos, geografijos ir lietuvių kalbos mokytojai parodą „Lietuva pašto siuntoje“ integravo į savo dalyko pamokas. Mokiniai buvo supažindinti su UNESCO pasaulio paveldo sąrašu (Vilniaus istoriniu centru, Kernavės archeologine vietove, Kuršių nerija, Struvės geodezinio lanko punktais), UNESCO reprezentatyviuoju žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašu (kryždirbyste ir kryžių simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse, lietuvių polifoninės dainos sutartinėmis), UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ tarptautiniu biosferos rezervatų tinklu (žuvinto biosferos rezervatu) ir UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautiniu registru (Baltijos kelio dokumentais, Radvilų archyvais ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija).
Daugelis mokinių pripažino, kad pažiūrėti, tyrinėti, nagrinėti buvo įdomu, tačiau eksponatų paskirties, esmės ir reikšmės priežasčių jie klausė mokytojų. Savo ruožtu, mokytojai taip pat turėjo plačiau pasidomėti, pasiskaityti, susisteminti informaciją taip, kad vaikams būtų aišku, kokia šių eksponatų paskirtis. Ištyrinėję eksponatus, mokiniai suprato ne tik tautinės savimonės svarbą, rašytinių istorijos šaltinių indėlio vaidmenį, bet ir susipažino su dainų, šokių ir švenčių tradicijos išskirtinumu Baltijos valstybėse, aiškinosi Baltijos kelio svarbą ir kt.
Neringos gimnazijos administracija, mokytojai ir mokiniai džiaugiasi, kad turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su projektu „Lietuva pašto siuntoje“ ir parodą sėkmingai perduoda kitoms mokykloms.
Sandra Lukšaitė